Gedminų dvaro istorija

Eduardo Balsio menų gimnazija įsikūrusi pietinėje Klaipėdos dalyje. Į rašytinius šaltinius ši vietovė pateko tik XVI a. Manoma, senovėje čia būta miškų ir pušynų, besitęsusių iki Šernų ir Kairių girių. Vėliau miškai iškirsti, nes miestui reikėjo medienos.

Pirmą kartą Gedminų ūkis (Gedmin-Herde) paminėtas 1588 m., kaip priklausantis Klaipėdos raštvedžiui Vilhelmui Wirgauder‘iui. Dvareliui augant 1614 m. prie jo prijungti Kebelkiai, Piktašiai, Šlapžemė, Lypkiai. 1657 m. žemę pardavus apskrities valdytojui Fridrichui fon Giocenui žemėlapiuose atsirado vietovė Giotzenhoff (Gėcėvė). Giocenui  tuo metu priklausė Žardininkų bei Smeltės dalis, Kalotės ir Tauralaukio dvarų laukai. Kartu su Sendvariu, Koralų ir Priekulės dvarais Gotzenhoff dvaras buvo didžiausias Klaipėdos apylinkėse iki XIX a. vidurio.

Jau 1657 m. dvarui suteiktos  Kulmo, o vėliau ir bajoriško dvaro teisės, kurias išsirūpino dvarą nupirkęs generolas grafas Boguslavas Fridrichas Reinhartas fon Daenhofas. 1721 m. dvaro žemę su pastatais, alaus darykla, 15 valstiečių ir Smeltės kaimu jis pardavė Klaipėdos komendantui generolui baronui Karlui de Brionui, o šis pulkininkui baronui Henrikui fon Lowenui. Vyko karai su Švedija, Rusija, keitėsi pinigai, baronai Lowenai nusigyveno ir prarado žemę. 1779 m. Gotzhofą įsigijo lenkų didikas Gotlibas fon Gregorskis, jo duktė Šarlotė 1801 m. paveldėjo dvarą ir plėtė jo statybas. 1848 m. ji su vyru buvo palaidota Gedminų dvare Gregorskių šeimos koplyčioje, kuri 1960 m. buvo sunaikinta.

 

1851 m. didžiąją Gedminų dvaro dalį įsigijo Karlas Fridrichas Gubba. Jis pastatė rūmus, sutvarkė žirgyną, įsigijo žemės ūkio mašinų. Buvusius pelkėtus laukus dabar primena 1860 m. iškasti dirbtiniai tvenkiniai. Pajamas jis gaudavo augindamas trakėnų veislės žirgus ir parduodamas juos kariuomenei. Apie 1900 m. čia buvo atidaryta pradinė mokykla.

1916 m. Gedminų-Gotzhofeno dvarą sudarė 430 ha žemės.

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos pakeitė dvaro gyvenimą. 1926 m. dvarui priklausė 355 ha. žemės, jos savininku buvo rotmistras Džeimsas Gubba. Jis buvo išdidus žmogus, palaikė ryšius su Sendvario šeimininku K. Scharffegtteriu, Šilutės dvarininku H. Scheu, dalyvavo politikoje. 1936 m. dvare kilo gaisras. Rūmus suremontavus, įvesta elektra.

Peržvelgus dvaro istoriją aišku, kad teritoriją, kurioje stovi mūsų gimnazija, 1657–1695 m. valdė tituluoti vokiečių, lenkų, anglų kilmės dvarininkai, baronai, grafai, pareigūnai. Dvaro, kaip privačios valdos, istorija baigiasi 1939 m., kai Džeimsas ir Frida Gubbos jį perdavė Vokietijos valstybei, o patys apsigyveno Karaliaučiuje, kur žuvo bombardavimų ir mūšių metu.

D. F. Gubbos sesers duktė Hedwig Plumicke-Bettac (lietuviškai nekalbanti) su sūnumi lankėsi Klaipėdoje 2001 m., galėjo užeiti į buvusį dvarą.

Kas Gedminų dvare vyko karo ir pokario metais, nėra žinoma. Vėliau čia buvo įrengtas 16 butų gyvenamas namas, parduotuvė ir klubas. Pagal Klaipėdos vystymo generalinį planą 1965 m. dvaro teritorija buvo įjungta į miesto teritoriją, o 1970 m. šią teritoriją jau supo nauji gyvenamieji namai, miesto ribos plėtėsi. 1978 m. čia gyveno 44 žmonės, sklypą užėmė daržai.

Gedminų dvaro rūmai, statyti 1859 m., valdant Č. D. Gubbai, apie 1900 m. buvo rekonstruoti. Rūmai dviejų aukštų, su mansardiniu stogu, fasadą puošia dvipusiai laiptai. Deja, architektų pavardės nežinomos. Tai vienas gražiausių dvarų Klaipėdos krašte, bet pastatas nelaikomas architektūros paminklu.

1978 m. dvaras rekonstruotas, siekiant pritaikyti mokymo įstaigai. Nuo 1983 m. dvare įsikūrė Eduardo Balsio menų gimnazija,1984 m. prie jos iškilo priestatas su valgykla ir bendrabučiu. Likimas mums leido dirbti ir mokytis gražioje mokykloje, turtingą istoriją išgyvenusiame pastate.

1985 m. pagerbiant įžymų Lietuvos muziką, mokyklai suteiktas kompozitoriaus Eduardo Balsio vardas. Čia mokosi gabūs menui 6-19 metų moksleiviai. Buvusiuose Gedminų dvaro rūmuose dabar karaliauja menų mūzos.